Nuotrauka iš cdc.gov
Susirūpino KTU savo studentais ir išsiuntinėjo visiems KMU infekcinių ligų klinikos Prof. Habil. dr. Alvydo Laiškonio parengtą informaciją apie gripą.
Ją rasite žemiau, arba galite atsisiųsti *.doc formate.
Gripas yra ūmi virusų sukeliama liga, kuri plinta epidemijomis arba pandemijomis. Šiandien Lietuvoje siaučia pandeminis gripas bet po 1 ar 2 mėn. gali paplisti ir vadinamas sezoninis gripas. Pandeminis gripas kartojasi kas 35-40 metų, 20 amžiuje žinomas 1918, 1957, 1968 metų pandemijos. Sezoninis gripas išplinta paprastai kiekvienais metais. Lietuvoje sezoninis gripas plinta gruodžio – vasario mėnesiais.
Gripo sukėlėjas yra virusas, kuris atrastas tik 1931 metais. Dabar žinomos 3 gripo viruso sukėlėjų grupės : A, B ir C. A ir C grupės virusu užsikrečia žmonės, paukščiai, žinduoliai. Gripo virusų struktūra yra pakankamai tvirta. Jie turi vidinius ir išorinius baltymus. Pastarieji yra svarbūs tuo, kad jais virusas tvirtinasi prie žmogaus nosies gleivinės ląstelių ir dauginasi. Vieni iš šitų baltymų kurie žymimi raide H sukelia apsauginių organų imuninės sistemos pagamintų medžiagų, vadinamų antikūniais gamybą, jis dalyvauja prisitvirtinant virusui prie nosies gleivinės ląstelių. Kitas baltymas pažymėtas raide N suardo kvėpavimo takų gleivinę, silpnina gleivinės antivirusinį poveikį. Svarbiausia, kad tiek vidiniai tiek išoriniai gripo viruso baltymai kinta. Be to, žmogaus gripo viruso baltyminės medžiagos susijungia su paukščių ir gyvulių gripo viruso genomo sudėtinėmis dalimis ir taip susiformuoja naujas virusas. Toks naujas A gripo H1N1 virusas yra šio gripo pandemijos priežastis. Jame yra žmonių, paukščių ir kiaulių gripo viruso genomų derinys.
Kiekvienais metais persirgusiojo žmogaus organizme palieka pasigaminę antikūniai, kurie saugo nuo panašaus gripo viruso. Tačiau, kadangi gripo virusas pastoviai kinta, tokie buvę antikūniai nebeapsaugo nuo naujojo gripo viruso.
Kokie šiandien siaučiančio pandeminio gripo ypatumai? Šis virusas labiausiai plinta tarp jaunų žmonių ir vaikų, kurie ankščiau niekada nėra sirgę gripu. Be to, virusas jau pandemijos metu mutuoja. Apie tai informavo norvegų mokslininkai, pirmieji ištyrę naują A H1N1 mutantą, kuris, laimei, nėra atsparus priešvirusiniams vaistams. Kol kas mirštamumas nuo šio naujo gripo viruso yra nedidelis, bet šiandien sunku prognozuoti, koks jis bus pandemijai įsisiūbavus.
Gripu užsikrečiama per kvėpavimo takus nuo ligonio, nes sergantysis gripu iškvepia virusą. Taip pat virusas išsiskiria iš ligonio kaskart iš čiaudant su gleivių lašeliais ir ilgokai kabo ore. Gripo simptomai pasireiškia po 5 -7 d. po buvimo kontakte su ligoniu. Tai būna aukšta temperatūra, kosulys, galvos, kaulų- raumenų skausmai, nemiga. Šių metų gripo galimi ir kiti simptomai kaip antai pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Kai kuriems žmonės gripo simptomai gali būti visiškai nežymūs. Tokie žmonės vaikščiodami į darbą arba į žmonių susibūrimo vietas gali platinti gripo virusą.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Yra vadinamos kolektyvinės ir individualios apsisaugojimo priemonės. Kolektyvinės priemonės – patalpų vėdinimas, žmonių sambūrių išvengimas, masinis žmonių skiepijimas. Gripo epidemijos metu susirgus būtina likti namuose. Gydymo įstaigos siekia suformuoti atskirus sergančiųjų grupių ir sveikų dėl kitų lygų besikreipiančių asmenų srautus. Svarbiausios yra asmens apsaugos priemonės. Geriausia apsisaugojimo priemonė – skiepai. Tai yra mokslo įrodyta tiesa, kad pasiskiepijus nuo gripo galima jo išvengti. Prieš sezoninį gripą būtina skiepytis kas metai.
Dar ir šiandien nevėlu pasiskiepyti prieš šį gripą, kurio pakilimas prognozuojamas gruodžio – vasario mėnesiais.
Nuo pandeminio gripo vakcinos iki šiol Lietuvoje nėra. Tikimasi kad jis gal būt, bus gruodžio mėnesį. Šiandien yra efektyvūs priešgripiniai vaistai – Tamiflu ir Relenza. Jie skirti susirgus gripu per pirmąsias 48 val., bet ir vėliau juos paskyrus jie mažina gripo simptomus ir trumpina ligos trukmę. Šie vaistai tinka ir po kontakto su sergančiuoju gripu. Apie jų būtinumą ir skyrimą sprendžia šeimos gydytojas. Tikslinga gripo metu nešioti apsaugines kaukes, plautis rankas, kosint ir čiaudint prisidengti burną nosinaite. Šiandien gripo pandemijos metu rekomenduojamos organizmo imunitetą stiprinančios priemonės per kelias dienas jo nesustiprins. Pilnavertis maitinimasis, vitaminai, grūdinimasis yra ilgalaikiai imunitetą stiprinantys veiksniai ir kartu naivu tikėtis, kad pradėjus valgyti svogūnus, gripo pavyks išvengti.
Kaip elgtis, kai šeimoje kažkas susirgo gripu. Jeigu galima, izoliuoti ligonį į atskirą kambarį, jam ir šeimos nariams reikia užsidėti kaukes. Ligonio kambarį kas 3-4 val. vėdinti, prieš tai apklojus sergantįjį. Sergantysis gali užkrėsti kitus 5-7 dienas nuo ligos pradžios, nesvarbu kokia yra gripo eiga sunki ar lengva. Būtina perspėti ligonį, kad po 2-3 dienų gripo būklei pagerėjus, dar negalima eiti į darbą, kad neužkrėsti kitų ir kad neišsivystytų gripo komplikacijos (širdies raumens uždegimas, ausų, nosies ar plaučių uždegimas). Kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs gydymą. Jeigu per 3-5 dienas aukšta temperatūra nekrinta, atsiranda kosulys, dusulys, galima įtarti plaučių uždegimą. Noriu pabrėžti, kad sveikiems, be gretutinių ligų asmenims, kai temperatūra neviršija 38,5 °C nereikia paracetamolinių ar kitų vaistų stengiantis sumažinti kūno temperatūros. Ji yra normali organizmo apsauginė priemonė, nes tuo metu gaminami natūrali, priešvirusinė medžiaga – interferonas. Temperatūra būtina mažinti tik mažiems vaikams, pagyvenusiems asmenims bei jai viršijus 39 °C. Jos dirbtinis mažinimas tokiems asmenims reikalingas. Pasižiūrėkite, gal namuose yra kvarco lempa. Jeigu yra, kvarcuokite butą 3-4 kartus per dieną. Ligoniui būtina gauti daug skysčių: arbatos su citrina, mineralinio vandens, vaistažolių arbatos. Ligonio kambarį kelis kartus per dieną valykite drėgnu būdu. Jei kamuoja kosulys, vaistinėje nupirkite eukalipto ar mėtų aliejaus. Kelis lašus įlašinkite į dubenėlį su karštu vandeniu, apgaubkite ligonį paklode ir leiskite per burną gyliai pakvėpuoti. Kosulį sumažins ir palengvins šviežiai išvirtų bulvių garai. Gripo pandemijos metu nelankykite sergančiųjų artimųjų, kontaktą su jais palaikykite telefonu. Jeigu kelias dienas savo laiptinėje nematote gyvenančių vienišų žmonių, paskambinkite jiems ir pasiteiraukite apie jų sveikatą. Galbūt jiems reikalinga jūsų pagalba.
Kiekvieno pandemijos gripo metu būna nenumatytų mirties atvejų. Jie visada būna skaudūs tiek artimiesiems, tiek medicinos darbuotojams, kai visos pastangos išgelbėti žmogų būna beviltiškos. Šiandien kiekvienu mirties atveju yra kaltinami medikai, dažnai be jokio pagrindo. Noriu priminti, kad kiekvieno iš mūsų sveikata priklauso žymia dalimi nuo mūsų gyvensenos, įpročių, supratimo. Gripo pandeminiu atveju tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, kaip mes apsisaugosime patys, kaip mes saugosime savo artimuosius, kaip saugosime visuomenę. Kiekvienu neaiškiu atveju kviečiu konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris visada suras teisingą sprendimą.
Prof. Habil. dr. Alvydas Laiškonis
KMU infekcinių ligų klinika
